Didmiesčio gyventojai dažnai svajoja apie savaitgalio išvykas į gamtą, kur galėtų atsikvėpti nuo miesto šurmulio ir mėgautis ramybe. Bet kas, jei poilsio rezorto atmosferą galima turėti kasdien? Vilniuje slaptos oazės egzistuoja, ir jas atrasti – tarsi užtikti paslėptą lobį nuosavame mieste.

Tarp miesto ir kurorto – plona riba

Pasivaikščiojimas palei Nerį ankstyvą rytą, kavos puodelis terasoje stebint tekantį vandenį, vakaro saulėlydis, nudažantis dangų virš upės – visa tai asocijuojasi su atostogomis, nors iš tiesų gali būti kasdienis ritualas. Vilniuje yra vietų, kur miesto energija susilieja su gamtos ramybe, sukurdama unikalią erdvę gyventi.

„Mes ieškojome tokios vietos penkerius metus,” – pasakoja jauna šeima, įsikūrusi prie Neries. „Norėjome gyventi taip, kad nereikėtų savaitgaliais bėgti iš miesto, kad tas poilsio jausmas būtų čia pat.”

Žaliosios zonos – miesto perliukai

Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai suteikia unikalią galimybę gyventi „miško pakraštyje”, tačiau nenutolti nuo civilizacijos. Gyvenimas šalia šių parkų primena gyvenimą kurorte – takais galima nueiti į visišką gamtos tylą, tačiau grįžti į miesto patogumus per kelias minutes.

Paupių rajonai taip pat siūlo kurorto atmosferą. Gyvenimas Žvėryne prie Neries vingių, Antakalnio šiaurinėje dalyje ar Valakampiuose leidžia jausti upės artumą, tačiau išlaikyti miesto gyvenimo dinamiką.

Nauji projektai, kurie keičia žaidimo taisykles

Gyvenamųjų namų kvartalas ant Neries šlaito Revingis tapo  pavyzdiniu projektu, kaip harmoningai sujungti miesto gyvenimą su kurorto atmosfera. Panoraminiai vaizdai į upę, terasos, orientuotos į vakarus, kad būtų galima mėgautis saulėlydžiais, ir tiesioginis priėjimas prie upės pakrantės – visa tai primena gyventi prabangų kurortą.

„Grįžti namo po darbo čia visai kas kita,” – dalinasi įspūdžiais gyventojai. „Jaučiuosi taip, lyg kasdien atvažiuočiau į SPA centrą. Atidarau terasos duris, įkvepiu gaivaus oro, žiūriu į tekančią upę ir jaučiu, kaip dienos stresas tiesiog ištirpsta.”

Infrastruktūra, pritaikyta kokybės gyvenimui

Šiuolaikiniai gyvenamieji kompleksai prie vandens ar žaliųjų zonų dažnai projektuojami taip, kad sustiprintų „kurorto jausmą”. Infinity baseinai ant stogų, iš kurių atsiveria vaizdas į miestą, bendruomeninės erdvės su lauko virtuvėmis ir poilsio zonomis, sporto aikštelės ir bėgimo takai – visa tai tampa standartine naujų projektų dalimi.

Privalumas gyvenant tokiose vietose – savaitgaliai tampa ne pabėgimu iš miesto, o mėgavimusi tuo, ką jau turi. Vietoj kamščių kelyje link ežero ar kaimo sodybos – rytinis jogos užsiėmimas ant upės kranto ar dviračių žygis palei upę.

Naujas požiūris į pasiekiamumą

Anksčiau gyventi „kaip kurorte” reikšdavo atsisakyti miesto patogumų. Dabar technologijos ir infrastruktūros plėtra leidžia mėgautis abiejų pasaulių privalumais. Nuotolinis darbas, greitos transporto jungtys ir miestų plėtra lemia, kad gyventi miesto pakraštyje, šalia gamtos, nebėra kompromisas.

Vilniaus pietinė ir šiaurinė dalys, kur upė vingiuoja per miestą, tampa vis labiau vertinamos būtent dėl šio unikalaus derinio – miesto patogumų ir kurorto atmosferos. Populiarėja ir vakarinė miesto dalis, iš kurios lengva pasiekti Vingio parką ir Neries pakrantę.

Kainos už svajonę

Žinoma, gyvenimas tokiose unikalios lokacijos vietose turi savo kainą. Butai su vaizdu į upę ar parką kainuoja vidutiniškai 20-30% daugiau nei analogiški būstai be tokių privalumų. Tačiau vis daugiau žmonių renkasi mokėti šią priemoką už gyvenimo kokybę.

„Kai sudedi visas išlaidas už savaitgalio išvykas, kurortinį gydymą nuo streso, brangias atostogas, supranti, kad investicija į būstą su kurorto atmosfera ilgainiui atsiperka,” – aiškina nekilnojamojo turto specialistai. „Be to, tai investicija į savo gerovę kiekvieną dieną, o ne tik per atostogas.”

Ateities tendencijos

Vilniaus miesto plėtros planai rodo, kad upės pakrantės bus vis labiau integruojamos į miesto audinį. Planuojamos naujos prieigos prie vandens, dviračių takai, rekreacinės zonos – visa tai dar labiau sustiprins „kurorto jausmą” gyvenant mieste.

Įdomu tai, kad COVID-19 pandemija tik paspartino šią tendenciją – žmonės pradėjo vertinti erdvę, galimybes būti gamtoje ir gyvenimo kokybę labiau nei anksčiau. Nenuostabu, kad būtent tokio tipo būstai greičiausiai atsigavo po pandemijos ir jų kainos kilo sparčiausiai.

Gyventi Vilniuje taip, lyg būtum nuolatinis poilsiautojas – jau nebėra tolima svajonė. Tai tampa realybe tiems, kas žino, kur ieškoti, ir supranta, kad gyvenimo kokybė prasideda ne nuo kvadratinių metrų skaičiaus, o nuo to, kas tave supa kasdien.