Greitai ir netikėtai sutarėm su „Šiandien kimba“ kolektyvu pakartot žvejybą Kauno mariose, tik šįkart nuo kranto. Kaip ir žiemą ruošiantis poledinei žūklei, viskas prasidėjo nuo mažos velniavos. Kadangi išsiruošėm ne savaitgalį, sakiau, ramiai rasim vietų Kapitoniškėse. Mane, pasukusį iš pagrindinio kelio, aplenkė ralistas. Nulėkė vietos užsiimti, Vanagas atsiprašant. Pasirodo, ne be reikalo. Pilna automobilių, visos geriausios vietos užimtos. Randu vietą, kur šiek tiek toliau vaga. Pasidaro aišku, kad reiks mesti, labai toli mesti! Akmenuotas skardis, bet, ačiū Dievui, vietiniai hobitai kėdėms skardyje urvus iškasę. Svečiai vietos, bent sėdėjimui, neišbrokuoja ir pradedam. Dėl jaukų sutariam, kad aš būsiu konservatorius ir maišysiu tamsų, šaltam vandeniui skirtą jauką. Saulius pasileidžia plaukus ir rimtai uždžiazuoja – žalią jauką sumaišo su raudonu ir dar prideda aromatikos. Švineliu praskambinęs dugną, randu perėjimą į kriaukles ties 75 metrais. Pučia įstrižas priešinis vėjas. Pasikasau pakaušį ir suprantu, kad būsimas jaukinimo taškas bus vestuvinio stalo dydžio. Bet negi namo eisi? Mažas startinis jaukinimas ir pradedam. Pirmasis su gražia diena mus sveikina ir krantą aplanko Jo didenybė pūgžlys, paskui dar ir draugą atsiveda. Netrunku įsitikinti, kad trūklys ant kabliuko tik akių gadinimas. Pūgžliais po valandėlės paseka kuojos, tokios vidutinės. Žinoma, ne to atvažiuota, bet veiksmo yra. Be to, pagavom dar ir porą ekskliuzyvų. Sauliui, kaip patyrusiam spiningautojui, ir ant feederio užkibo salačiukas, o man nedidelė meknė. Jo kaip reikiant padžiazuota ir su purškalais, – pradedant kalmarais ir baigiant aštria dešrele. Ant pastarosios, beje, jo žodžiais tariant kibo kiek aktyviau. Paskutiniam šturmui dar pasitolinau iki 85 m. Bet, deja, tas pats, kuojos ir dar kartą kuojos. Nuo tokio švaistymo pradėjo ir petį mausti. Jei trumpai, jaučiuosi padaręs viską, ką galėjau. Koks galėtų būti reziumė? Akivaizdu, kad šįkart jaukas ir gyvų masalų karpymas įtakos nelabai turėjo, kur kas aktualesnis buvo pačių masalų pasirinkimas. Veikė musės lervos (tiek purkštos, tiek nepurkštos), dažniau raudonos. Nors olimpinių rekordų ir nepasiekėm, tačiau galutinis žvejybos rezultatas, kaip ten bebūtų, nuteikė pozityviai. Tik pridėsiu, kad kaimynai skundėsi, kad nieko nepagavo, kibimo nematė, o mes, kaip nekaip, vis tik kuojų balių suorganizavome.
Straipsnio autorius: Breambandits.eu
