Oi žiemužė, oi žiema. Abejingų ji nepalieka. Vieni mėgaujasi kiekviena žiemos diena, o kiti per sukąstus dantis laukia tik vasaros. Tačiau kad ir kaip mums ji nepatiktų, išvengti jos galime tik pabėgę į pietus. Tačiau jei „pabėgimas“ nukeltas į geresnius laikus – teks susidurti su viskuo, ką mums paruošusi yra žiema. Prabėgus jau pusei šios žiemos, galime teigti, kad ji jau spėjo parodyti visus savo „veidus“. Teko ir per balas braidyti, ir statyti sniego senį, ir gūžtis nuo žvarbos ar „pasidabinti“ paraudusiais žandais spaudžiant nemenkam šaltukui bet šviečiant saulei. O mes tegalime prisitaikyti.
Įvairiose socialinių tinklų grupėse ar bendraujant su tėvais „gyvai“, dažnai iškyla klausimas, ar leisti vaikus į lauką spaudžiant tikram šaltukui. O čia, kaip ir daugeliu kitų klausimų, susiduria dvi skirtingos nuomonės bei rekomendacijos. Vieni mano (beje, šią nuomonę palaiko ir ugdymo įstaigos), kad esant dviženkliui skaičiui šalčio, vaikai turėtų likti namuose. Kiti – kad vaikai į lauką turėtų išeiti kasdien nors trumpam. Mes palaikome pastąrąją nuomonę. Juk ne veltui liaudies išmintis teigia, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. O oro sąlygos tik lems, kiek laiko vaikai lauke praleis. Ar dūks jame kelias valandas, ar patrepsės vos pusvalandį. Gana ir tiek, svarbu, kad tas pusvalandis būtų linksmas.
Tad kaip nuspręsti, ar ta apranga tinkama ar nelabai? Savaime suprantame, nei vienas negalvojame, kad išeiti į lauką vidury žiemos su plonais marškinėliais ar šortais, būtų protinga, ir tikrai tiek save, tiek vaikus rengiame „protingiau“. Tačiau jeigu būdami suaugę mes pakankamai gerai suprantame, mums šilta ar šalta, tai vaikučiai dūksta lauke tol, kol iš jo grįžta būdami šlapiomis ir sušilusiomis nugaromis. Ir dėl to jau po poros dienų „pasibeldžia“ varvanti nosis ar perštinti gerklė. Tačiau juk taip norisi to išvengti.
Tačiau remdamiesi savo praktika galime teigti, kad sušlapusioms nugaroms yra išeitis. Tai – kokybiški ir patvarūs termo rūbai vaikams. Tokie, kurie kontroliuoja kūno temperatūrą neleisdami kūnui nei perkaisti, nei sušalti. Tokie, kurie pašalina drėgmę į išorinius audinio sluoksnius, taip leidžiant odai kvėpuoti ir išlikti sausai. Nors rinka siūlo ne vieną skirtingą modelių pasirinkimą, tačiau mažesniems vaikams rekomenduojame išrinkti vientisus, lengvai užsegamus termo rūbus. Taip pat iš pažiūros menkas niuasas, bet visai svarbus – tai plokščios siūlės. Jos leidžia siūlių vietoms būti beveik nejaučiamoms ir todėl netrina odos. Tikriausiai sutiksite, kad vaikai dažnai nusirengia visus rūbus, su kuriais nesijaučia tarsi „ką tik gimę“. Menkiausias nepatogumas ir kitą kartą pamatęs tą patį rūbelį, vaikutis nuo jo bėgs į kitą namų galą. Ne išimtis yra ir termo rūbai. Jeigu norime, kad mažylis jų nejaustų ir mielai dėvėtų tiek viduje, tiek po viršutiniais rūbais einant į lauką, turime pasirūpinti jų kokybe. Tik kokybiški termo rūbai vaikams suteiks tai, kas aptarta aukščiau.
Geriausi sprendimai ateina per laiką ir praktiką. Auginant vaikus patiems ir dirbant su tėvais – klientais, išsiaiškini, kurie sprendimai pasiteisina, o kurie – nuvilia. Ir drąsiai galime teigti, kad kol kas iki šiol visada pasiteisino REIMA prekės ženklo rūbai, avalynė ir kita. Tame tarpe – ir termo rūbai vaikams. Reima ženklo termo rūbai pagaminti iš merino vilnos, taip pat savo sudėtyje turi poliesterio. Šių audinių samplaika užtikrina kūno temperatūros kontrolę ir jaukų dėvėjimą. Lengvai užsegami, lengvai prižiūrimi, lengvai dėvimi ir visada išpildantys tai, ko iš jų ir buvo tikimasi – tokie ir yra REIMA termo rūbai vaikams.
