Nors permanentinis makiažas grožio pasaulyje dominuoja jau ne vienerius metus, tačiau vis dar yra nežinančių kokia tai procedūra, ar galvojančių kad tai sudėtinga ir neprieinama pagal jų amžių. Jei apie ilgalaikį makiažą domėjotės tik kai jis atsirado, tuomet gyvenote sau toliau ir pamiršote apie tokią procedūrą, leiskite man pristatyti šią sritį iš naujo, nes tikiu, kad dabartinis ilgalaikis makiažas gerokai skiriasi nuo to, kuris atsirado prieš trisdešimt metų.

 

Pirmiausia pasikeitė suvokimas kaip atlikti tokio tipo procedūras. Pradžioje jos buvo tapatinamos su tatuiruočių menu, atliekamos ganėtinai agresyviomis mašinėlėmis, giliame odos sluoksnyje, pigmentai maišomi nežinant kaip jie kis odoje einant metams, nuskausminimo priemonės nepritaikytos šiai sričiai. Tik einant laikui, kai buvo stebimas pigmentų elgesys odoje, analizuojamas poveikis. Didžiausią darbo dalį prisiėmė pigmentų gamintojai kartu su meistrais ir mokslininkais laboratorijose pradėję kurti saugesnius dažančiųjų dalelių junginius. Labai svarbu žinoti kokia pigmentų buteliuko sudėtis, kokios medžiagų proporcijos, jų kilmė, bei rišančioji medžiaga. Remiantis spalvų teorija, iš pirminių spalvų yra maišomi junginiai norimoms antrinėms spalvoms išgauti, taip atsirado spalvų miksai, kuriuos dar reikėdavo papildyti skiedikliais ir tam tikrais korektoriais, kad einant laikui neįgautų nepageidaujamų atspalvių. Šiomis dienomis vis rečiau meistrams reikia maišyti spalvas tarpusavyje, kai kurios pigmentų firmos siūlo idealius miksus, o ilgalaikio makiažo meistrai reguliuojasi jų intensyvumą. Kiekvieno meistro darbo braižas, skonis, suvokimas apie grožį skiriasi, todėl ir pasirinkimai varijuoja.

 

Permanentinis makiažas nuo tatuiruočių skiriasi savo atliekamomis zonomis, ir pagrindinis aspektas tai gylis, kurį pasiekia adatėlė kartu su pigmentu, nuo to priklauso išliekamumas ir spalvos tonas. Tatuiruojant renkamasi galingesnė mašinėlė, kurios pagalba pasiekiamas gilesnis odos sluoksnis, kuriame implantuojamas dažų lašas, todėl juntamas stipresnis odos pažeidimo pojūtis. Tatuiruotė išlieka beveik visą žmogaus gyvenimą, kai permanentinis makiažas blunka ir visiškai išnykti gali po 5 – 8 metų, žinoma retu atveju, nes daugelis siekia, kad permanentas neišnyktų ir atlieka pakartotinius spalvos užpildymus – atnaujinimus. Atlikus tatuiruotę gilesniame sluoksnyje einant laikui oda atsinaujina, atsisluoksniuoja ir pradeda keistis dažų atspalvis matomas per odos filtrą. Esant plonai, šviesiai odai pigmentas įgauna pilką, melsvą atspalvį, todėl po kurio laiko piešinį taip pat norisi atnaujinti, kad jis įgautų sodrios juodos spalvos.

 

Permanentinis makiažas tinkamai atliktas tuomet kai dažai įvedami tik viršutiniame sluoksnyje ir einant laikui, atsinaujinant ląstelėms pigmentas atsisluoksniuoja ir išblunka. Taip spalva išlieka stabili, nekintanti į nepageidaujamus atspalvius, ir naudinga jei keliems metams praėjus norėtume pakeisti formą, spalvą, ar visai nebenorėtume matyti pigmento. Atsižvelgus į tai, pagal skirtingas veido zonas, pasirenkamos ir mašinėlės pagal jų galingumą. Daugiausia odos sluoksnių sutinkame antakių zonoje, ten darbas turi būti intensyvesnis, daugiau pakartotinių dažymo judesių, žinoma , atsižvelgiant į amžių, odos storį, ir jos tipą. Lūpų ir akių oda ženkliai skiriasi. Lūpų zonoje oda plona, daugiau didesnių išsidėsčiusių kapiliarių, atsisluoksniavimo ir sukietėjusios odos. Iš esmės lūpų zona skiriasi nuo veido odos, todėl reikalingas preciziškas darbas, neliečiant porėtos veido odos, kadangi šios zonos gyja itin skirtingai. Akių vokų srityje taip pat turime dirbti atsargiai ir švelniai, tik su pačiu adatos galiuku, per daug nespaudžiant nuspalvinti tik odos paviršių. Dėl savo plonos odos savybių pigmentas šioje zonoje išlieka itin ilgai.

 

Autorius juodagalvis